nuirti — 1 nuìrti intr. 1. nugriūti, nuvirsti: Verkia kalnas Merkinės nuplikęs, kad sienos nuiro V.Krėv. Grucei kad mala, kriuša grūdus, kol nuìrsta (nusitrina, nubirsta) kailis, kiautas Trk. 2. nusiardyti (apie siūlus, drabužį): Reikėjo man duris… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuirti — 2 nuìrti intr. nuplaukti irklais stumiantis: Jau jis nuìro į kitą kraštą upio, t. y. nuplaukė J. irti; atirti; įirti; nuirti; perirti; priirti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuirti — nui̇̀rti vksm. Nui̇̀rsiu vaikùs į ki̇̀tą ẽžero pùsę … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apirti — 1 apìrti intr. 1. apgriūti: Apìrus triobelė Rm. Pečius apìro Ėr. Žiūrėk, špūlė apìro (siūlai užgriuvo) Kt. Apirusi šeiva N. 2. truputį leistis iš siūlių, rykšti: Jau sermėga jo apìrusi J. irti; apirti; atirti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atirti — 1 atìrti intr. atsiardyti (apie siūlus, drabužį): Rankovę prisiūkiat, šitai atìro KlvrŽ. Siuvai siuvai, o tavo kešenius vėl atìro Lp. Siūlė atyra N. Ar diržiukas neprisiūtas, ar atìręs? Rmš. Pažasčiai atìrę OG320. | refl.: Atsiìro lopai nuo … Dictionary of the Lithuanian Language
atirti — 2 atìrti intr. atplaukti irklais stumiantis: Trečias atìro juodu laivužiu JD819. Ma[n] besemiant vandenėlį, ir atyra juods laivelis JV1089. | refl.: Atsiìro jis nuo krašto su valtim, su luotu, su laivu, su paramu J. irti; atirti; įirti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
atirti — 3 atìrti, àtiria, atyrė intr. atplaukti, irklais stumiantis; nuplaukti: Oi, ir atyrė jaunas bernelis juodamęje laively J.Jabl. | Prašė jį, idant atirtų maž nuog žemės DP287. | refl. K: Atsiir bernelis su marguoju luoteliu JD870. | Per tą laiką… … Dictionary of the Lithuanian Language
irti — 1 ìrti, ỹra (iñra, ir̃na, ìrsta), ìro intr. 1. griūti, byrėti į dalis: Molis ỹra, suiro J.Jabl. Sutapyk duoną, kad iñra kepant J. Graudi žemė neglaistos ant žambio, ale ìrsta ariant, t. y. skleidžias J. Muilas nedžiovintas lomomis ìrsta … Dictionary of the Lithuanian Language
irti — 3 ìrti, ìria, yrė 1. tr. varyti laivelį irklais, plukdyti: Valtį ìrti K. Irkit laivą (irkitės) čionai J.Jabl. Sesulę irsim, viešnelę irsim, margas skryneles pervožysim TDrIV13. Yrėjam liepė, kad irtų laivą nuo pakraščio BsPII300. 2. intr. DP78 … Dictionary of the Lithuanian Language
iširti — 1 išìrti intr. 1. sugriūti, į dalis subyrėti: Vežimas išìręs, be pėdelių, be rungų Gž. Kibiras išìro KII368. Man ratai išìro, abrakai išbiro Jnšk. 2. išsiardyti (apie siūlus, drabužį): Prastas siuvėjas – siūlė išìrsta greitai J. Išyra siūlė… … Dictionary of the Lithuanian Language
